tratintojas

trãtintojas (-is KŽ) sm. (1) kas trankosi (apie perkūną, bilduką): Kaip vejamas didelio tratintojo griausmo, net pridusdamas kalbėjo rš. Vadino jį (stabą) bildžiuku, tratintoju, nu žodžių bildėti, tratinti S.Dauk.